- stibuklis
- 1 stibùklis sm. (2) NdŽ, LKAI178(Slnt) 1. Plt žr. stibikaulis 1: Stibùklis nu kelio lig letenos J. Kitą kryžoką pririšusys pri medžio palaužė stibuklius kojų ir rankų S.Dauk. 2. J, NdŽ, Žr rankos dalis nuo riešo iki alkūnės: Stibuklis beliko rankos – pirštus atpjovė Rt. 3. plunksnos kotelis: Šuva tep apipešė vištą, kad jos tik vieni stibukliai beliko LMD(Knv).
Dictionary of the Lithuanian Language.